Gerbiami partneriai ir bičiuliai,

Asociacija prabėgusį ketvirtį gyveno pašėlusiu ritmu, kurio metu išryškėjo kelios svarbiausios kryptys: saugumas, organizaciniai pokyčiai, optimizmas, išliekantis net ir krizinių situacijų metu.

Visas pasaulis vis dar apimtas neapibrėžtumo dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos būsenos. Su tuo neapibrėžtumu vis dar tenka taikytis ir mums.

Vis dėlto turime pripažinti, kad virusas be nerimo mums atneša ir labai svarbių pamokų. Pasitikrinome savo gebėjimą reaguoti, greitai ir lanksčiai pertvarkyti darbo procesus, krizės akivaizdoje ieškoti naujų galimybių.

Turbūt svarbiausias įgūdis šiais laikais – mokėti greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir nuolat mokytis.

O aplinka kinta nuolat. Štai tvarius verslo santykius ir ilgametę partnerystę su klientais Baltarusijoje vis labiau klibina ten kaistanti politinė ir visuomenės tarpusavio atmosfera.

Vis tik viliamės, kad esama geopolitinė situacija netrukus išsispręs ir verslas grįš į normalias bendradarbiavimo vėžes. Klaipėdos uosto kompanijos su klientais Baltarusijoje bendradarbiauja daug metų. Ir toliau dirbame komerciniais pagrindais ir tikimės, kad politiniai aspektai nepakeis abipusių įsipareigojimų apimties ir kitų sutartyse apibrėžtų santykių.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariai

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vykdomuoju direktoriumi paskirtas Robertas Valantiejus. Jis pakeitė pastarąjį dešimtmetį šias pareigas ėjusį Haroldą Kovs.

Admirolo Makarovo vardo jūrų akademiją Sankt Peterburge baigęs bei Pasaulio jūrų universitete Malmėje uosto vadybos magistro laipsnį įgijęs R. Valantiejus turi daugiau nei dviejų dešimtmečių jūrinės veiklos bei darbo uoste patirtį. Naujasis LJKKA vadovas devynerius metus dirbo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kur karjerą baigė eidamas Strateginio planavimo viršininko pareigas. Pastaruosius 15 metų R. Valantiejus dirbo privačiose uosto krovos kompanijose.

Laiku pasiūlius rinkai didesnius konteinerių remonto ir „upgrading‘o“ pajėgumus, „Klaipėdos Smeltės“ komandai krizinėje situacijoje pavyko įžvelgti naujų galimybių bei kompensuoti neigiamą COVID-19 pandemijos įtaką importo ir eksporto srautams.

„Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale konteinerių krovos apimčių augimas fiksuojamas jau šeštą mėnesį iš eilės, lyginant su atitinkamais ankstesniųjų metų mėnesiais. Planuojama, kad per antrą ir trečią 2020 metų ketvirtį kompanija perkraus 123.000 TEU, apie 37 % daugiau, nei analogiškais 2019-tųjų metų ketvirčiais.

Tiesa, bendrovės metinis krovos rezultatas nemaža dalimi priklausys nuo konteinerinės laivybos kompanijų komercinės strategijos rytinės Baltijos regione. Pandemijos fone sumažinusios aktyvų laivų tonažą, pastaraisiais mėnesiais laivybos linijos prioritetą teikdavo brangesniems kroviniams, pakraunamiems į okeaninius laivus Vakarų Europoje, tačiau palaipsniui grąžinant laivus į reisus bei atsigaunant vietinei ekonomikai, planuojamas pervežimų augimas ir Klaipėdos kryptimi.

Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) taip pat tikisi, kad po pirmųjų aštuonių mėnesių jaučiamas nedidelis atsilikimas konteinerių krovoje bus likviduotas paskutinį metų ketvirtį, kai konteinerinių krovinių srautai paprastai išauga. Per sausio – rugpjūčio mėn. KKT perkrauta 282 888 TEU, tai sudaro 66% visų per Klaipėdos uostą transportuotų konteinerių

Bendri KKT terminalų 8 mėnesių krovos rezultatai pagal tonažą pasiekė 2019 m. to paties periodo lygį ir siekė 3,7 mln. tonų.     

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupei priklausantis didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas, skirtas remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus, liepos pabaigoje priėmė pirmąjį laivą.

Tai buvo 189 metrų ilgio ir 30,5 metrų pločio konteinervežis „Minerva“, priklausantis vokiečių kompanijai „Bernhard Schulte Shipmanagement“ (BSM). Jam buvo atlikti privalomieji remonto darbai, kad atitiktų savo klasei keliamus reikalavimus.

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika akcentavo, kad darbą pradėjus dokui Nr. 12, kurio ilgis – 235, plotis – 45 metrai, o keliamoji galia 33 tūkst. tonų, verčiamas naujas bendrovės istorijos puslapis – atsiveria visiškai naujos galimybės, leisiančios užimti dar aukštesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ pradėjo įgyvendinti „Vakarų laivų gamyklos“ (VLG) įmonių grupei,  uostamiesčiui ir visai Lietuvai reikšmingą projektą. Paskutinę rugpjūčio dieną įvyko keleivinio-krovinio kelto „Klaipėda“ plieno pjovimo ceremonija, simbolizuojanti laivo statybos pradžią.

„Smiltynės perkėlai“ statomas 60 metrų ilgio ir 14 metrų pločio universalus keleivinis-krovininis keltas. Laivu bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių, arba aštuonis krovininius automobilius, kurių kiekvieno bendroji masė siekia iki 44 tonų. Kelto korpusas bus konstruojamas iš plieno, o antstatas – iš aliuminio. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.

AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas įsitikinęs, kad naujasis keltas ne tik papildys įmonės laivų rikiuotę, bet ir pagerins bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, atvers naujas perspektyvas dar labiau išplėsti veiklos apimtis.

„Visa mūsų bendrovės komanda nekantriai laukia tos dienos, kai keltas bus pastatytas ir pradės kursuoti. Siekdami patenkinti mūsų klientų poreikius ir toliau užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę, privalome tapti dar modernesniais ir žengti koja kojon su naujovėmis. Neabejojame, kad ši investicija atneš teigiamą naudą tiek bendrovei, tiek ir visiems mūsų klientams. Džiaugiamės glaudžiu ir produktyviu bendradarbiavimu su profesionalia projektuotojų komanda ir būsimo kelto statytojais. Bendromis pastangomis mums pasisekė atrasti optimaliausius sprendimus, o dabar laukime rezultatų“, − teigė M.Čiakas.

Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos SGD terminale lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda bei energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šalies vadovui buvo pristatyta Klaipėdos SGD paslaugų centro infrastruktūra – SGD terminalas ir SGD paskirstymo stotis.

Prezidentas su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir „Klaipėdos naftos“ vadovu Dariumi Šilenskiu taip pat aptarė galimybes įsigyti SGD laivą-saugyklą po to, kai 2024 metais baigsis dabartinė laivo „Independence“ nuomos sutartis, bei kitus svarbiausius šiuo metu vykstančius su SGD susijusius projektus.  

Primename, kad SGD įstatymu KN yra įpareigota ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti plaukiojančiąją SGD saugyklą su išdujinimo įranga ir tapti jos valdytoja Lietuvoje, t. y. tapti visos infrastruktūros ir suprastruktūros savininke. Bendrovė turi pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą bei užtikrinti patikimą SGD terminalo veiklą iki 2044 m.

LJKKA jau vienuoliktą kartą tapo Laivų parado – vieno ryškiausių ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos jūrinės valstybės akcentų – mecenatė.

Klaipėdos laivų paradas šiemet į Klaipėdą sugrįžo neįprastu metu – rudenį. COVID-19 pakoregavo tradiciją prie Kuršių marių visiems susitikti gegužę, todėl mažąja jūros švente vadinama šventė surengta trečiąjį rugsėjo savaitgalį.

Daugybė puikiai nusiteikusių renginio žiūrovų stebėjo dešimtis Kuršių mariose sušvitusių laivelių, mėgavosi didingų keltų sveikinimu bei įspūdingas fejerverku.

UAB Birių krovinių terminalas yra viena pirmųjų bendrovių Klaipėdoje nuo šių metų birželio 1 d. administracijos darbuotojams įvedusi oficialią 4 darbo dienų savaitę, paliekant tokį patį atlygį, kaip dirbant penkias dienas. Toks sprendimas priimtas siekiant visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą.

„Darbuotojų valdymas įmonėje grįstas darbuotojų atsakomybe ir profesionalumu, todėl vadovaujančių pareigų terminale yra minimaliai. Tokioje komandoje 4 dienų administracijos darbo savaitė buvo natūralus žingsnis“, - teigia BKT generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.

Bendrovė džiaugiasi, kad sutrumpėjus darbo savaitei komanda daugiau laiko gali skirti šeimai, pomėgiams, poilsiui ir kitiems gyvenimo aspektams.

BKT darbuotojai yra savo srities profesionalai, išsiskiriantys produktyvumu ir pozityviu požiūriu į darbą, todėl trumpesnė darbo savaitė dar labiau padidino jų motyvaciją, darbo kokybę bei veiklos efektyvumą.

2020 metais BKT įteikti net du dienraščio „Verslo Žinios“ organizuojamo „Geidžiamiausio darbdavio“ apdovanojimai. Bendrame reitinge BKT pakilo iš VI į III vietą ir jau antrus metus iš eilės tapo geidžiamiausiu darbdaviu transporto sektoriuje.

Rugsėjį LR susisiekimo ministerijoje atidaryta Klaipėdos jūrų uosto inovacijų paroda. Joje galima sužinoti apie inovatyvias technologijas, kurios prisideda ne tik prie uosto kompanijų konkurencingumo, bet ir užtikrina švaresnę aplinką.

Parodoje pristatomi technologiškai sudėtingi robotai, kurie padeda statyti laivus, elektriniai robotai-lokomotyvai, kurie, palyginti su įprastais dyzeliniais šilumvežiais, eliminuoja apie 500 t CO2 bei kitų sudegintų degalų emisijų per metus.

Daug dėmesio skiriama ir suskystintųjų gamtinių dujų technologijoms – Lietuvos inžinieriai sukūrė pažangią technologiją, įgalinančią efektyviai panaudoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) šalčio energiją. Be to, Klaipėdoje sukurtas unikalios vidaus vandenų transporto priemonės – suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija varomos hibridinės baržos – prototipas. Reaguojant į griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus, laivuose įdiegiamos pažangios filtrų sistemos ir taip mažinama oro tarša.

Parodoje pristatomi ir modernūs, Klaipėdos uoste esantys simuliatoriai, kurie padeda imituoja laivų ir kranų valdymo procesus. Esama ir ateities inovacijų – kuriami povandeninio drono, autonominio keleivinio kelto prototipai.

Verslo ir mokslo organizacijos telkia jėgas plėtojant jūrinių inovacijų ekosistemą šalyje – šiuo tikslu šią vasarą įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris. Siekiama, kad jis taptų platforma aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui.

Lietuvos jūrinio klasterio steigimą inicijavo nuo 2016 m. veikiantis Lietuvos suskystintųjų dujų (SGD) klasteris. Šiuo metu jo veikloje dalyvauja 17 partnerių – Lietuvos bei tarptautinių verslo organizacijų, mokslo institucijų, tarp kurių ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, AB „Klaipėdos nafta“ (KN), Vakarų laivų gamykla (VLG).

Tikimasi, jog ateityje Jūrinio klasterio narių spektras ženkliai prasiplės bei apims dar daugiau uosto įmonių, laivų statybos ir remonto, jūrinės energetikos sektorių atstovų. Naujosios platformos koordinatoriumi tapo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).

Siekiant skatinti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą klasteris bus orientuotas į automatizacijos, skaitmenizacijos, daiktų interneto, duomenų analizės ir panaudojimo, dirbtinio intelekto ir sistemų integracijos sprendimus. Naujoji platforma inicijuos inovatyvius projektus bei kvies jų įgyvendinimui pasitelkti Vakarų Lietuvoje išvystytą mokslinę infrastruktūrą – Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutą, Akvakultūros kompetencijų centrą, kitas mokslines bazes ir laboratorijas.

Dokininkas, pylėjas, kranininkas, laivų švartuotojas, laivų korpusų surinkėjas – profesijos, kurių nesutiksi niekur kitur Lietuvoje, tik uoste. Tęsiame projektą, kurio metu pristatome unikalių profesijų uoste dirbančių klaipėdiečių istorijas.

UAB Krovinių terminalo vamzdynų labirinte jau 15 metų nepasiklystantis mechanikas Rolandas Juzokas.

Iš užsienio grįžę ir emigrantų duoną į darbą Birių krovinių terminale (BKT) išmainę bendrovės pamainos viršininkas Mantas Stonkus ir dokininkas mechanizatorius Tomas Kučinskas.

UAB „Kamineros krovinių terminalo“ krovos darbų vadovas Žilvinas Kvaraciejus laisvalaikiu skambina pianinu.