Klaipėdos uostas iš esmės pasikeitė per pastaruosius 10-15 metų: padidėjo nuo 12,5 iki 15,5 metrų uosto įplaukos kanalo gylis, vidinio uosto kanalo nuo 9,5 iki 15 metrų, žymiai pailgėjo ir naujai rekonstruota krantinių linija (bendras krantinių ilgis – 27,6 km), krovos terminalų skaičius padidėjo 5 kartus, bendri uostiniai pajėgumai beveik patrigubėjo ir šiuo metu viršija 65 mln. tonų per metus.  Laikotarpiu tarp 1994-2012 metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūrą (uosto gilinimas, krantinių statyba ir rekonstrukcija ir t.t.) investavo apie 1,9 mlrd. Lt, tuo metu uosto krovos kompanijų investicijos į suprastruktūrą, kurią sudaro ir nekilnojamasis turtas, toks, kaip sandėliai, geležinkelio vagonų, automašinų iškrovimo/pakrovimo stotys, dalis autokelių bei geležinkelių, taip pat krovos įranga ir technologijos ir t.t., siekia daugiau nei 3,2 mlrd. Lt.

Klaipėdos uostas – konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Novatoriški Baltijos šalyse intermodalinius gabenimus skatinantys traukiniai – konteineriniai ir kontreileriniai traukiniai „Vikingas“, „Merkurijus“ ir „Saulė“, jungiantys Baltijos rinkas nuo Klaipėdos per Minską, Maskvą, Kijevą iki Odesos, Kazachstano ir Kinijos. Konteinerizacija yra pasaulinė tendencija, kuri, manoma, tęsis ir ateityje.

Universalaus žemės ūkio produktų Importo–eksporto terminalo  pajėgumai ir naujai įdiegtos krovos technologijos  leidžia operatyviai Klaipėdos uoste krauti žemės ūkio produktus iš (į) didžiatonažių (-ius) laivų (-us) ir toliau juos paskirstyti  į kitus Baltijos jūros uostus.

Uostas daug prisideda prie jūrinio turizmo srautų pritraukimo į Lietuvą. Siekiant, kad Lietuva pilnai išnaudotų Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto teikiamas galimybes jūriniam turizmui vystyti, būtinos investicijos į tolimesnę jūrinio turizmo infrastruktūros plėtrą. 2013 m. centrinėje uosto dalyje pastatytas modernus Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas.

Modernus uostas nebėra tiesiog apsikeitimo kroviniais vieta – šiandien jie jau yra tapę funkcionaliais dinamiškų logistikos tinklų  elementais. Neretai uostai tampa gyvybiškai svarbiu šalies konkurencinio pranašumo veiksniu, todėl svarbu efektyviai išnaudoti uosto galimybes, kad neprarasti šio potencialaus ekonominio pranašumo.

Klaipėdos uosto patrauklumas

Geografiškai ir istoriškai susiklostė, kad Baltijos jūra tapo pagrindine grandimi kelyje tarp Vakarų ir Rytų. Daugeliui Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ir Vidurio Rytų šalių, Baltija yra trumpiausias ir patogiausias kelias į Vakarų Europą bei Ameriką. O Tolimųjų Rytų šalims Baltija – patogiausias tranzito kelias į Europą.

Klaipėdos uostas –  labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Šalčiausiomis žiemomis neužšąlantis uostas garantuoja sklandžią laivybą ir nenutrūkstamus krovos darbus. Klaipėdos uostas, būdamas tarptautinių transporto koridorių sankirtoje, yra tiltas tarp NVS bei Azijos regiono šalių ir Europos Sąjungos bei kitų rinkų.

Klaipėdos uoste kraunami naftos produktai, generaliniai kroviniai, konteineriniai kroviniai, skystos ir birios trąšos, mineralinės ir cheminės medžiagos, žemės ūkio produktai, metalo produkcija ir žaliavos, ro-ro kroviniai, statybinės medžiagos, skysti ir šaldyti maisto produktai, mediena, didžiagabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai, durpės, aptarnaujami ro-pax ir kruizinių laivų keleiviai bei daugelis kitų rūšių krovinių.

 

„Klaipėdos regionas – tai pagrindinis Lietuvos jūros ir sausumos „tiltas” ekonominiams bei kultūriniams mainams Rytų – Vakarų ir Šiaurės – Pietų kryptimis prie Baltijos jūros”.

Klaipėdos uostas – yra svarbus IXB transporto koridoriaus mazgas, jungiantis Rytų – Vakarų krypties kelius ir jūrų maršrutus. Uostas įplaukos kanalo gylis  siekia 15,5 m, taigi uostas gali priimti  didžiatonažius laivus (sausakrūvius – apie 100 000 DWT, tanklaivius – apie 170 000 DWT,  konteinervežius – 12000 TEU), todėl pastaruoju metu pastebima tendencija, kad yra aptarnaujami didesnio tonažo laivai.