Išplukdyti pirmajai naujo derliaus lietuviškų grūdų partijai pakako dešimties dienų nuo javapjūtės pradžios

Išplukdyti pirmajai naujo derliaus lietuviškų grūdų partijai pakako dešimties dienų nuo javapjūtės pradžios
Nors Lietuvoje grūdai dar nebaigti  kulti, iš Klaipėdos jūrų uosto į Saudo Arabiją išplukdyta pirmoji šių metų derliaus lietuviškų kviečių siunta.
Ją sukaupė ir, vykdydamos išankstinius įsipareigojimus, išgabeno Lietuvos grūdų prekybos bei eksporto įmonės AB „Kauno Grūdai“ ir UAB „Agrospelta“. Iš viso prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo krantinės į “Panamax“ tipo laivą „CSK Unity“ buvo pakrauta 65 tūkst. tonų kviečių.
„Vėluojanti javapjūtė lėmė, kad beveik visos pagrindinės Lietuvoje auginamos kultūros supirkimo punktus pasiekė vienu metu. Tai verčia būti lanksčiais ir kaip įmanoma operatyviau eksportuoti derlių, kad galėtume maksimaliai patenkinti visų klientų poreikius ir jiems nereikėtų daug laiko sugaišti parduodant užaugintą produkciją. Bendrų pastangų dėka pirmasis laivas išplaukė praėjus vos 10 dienų nuo javapjūtės pradžios“, – sako UAB „Agrospelta“ direktorius Augustinas Pukys.
Pasak Klaipėdos uoste grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją perkraunančios kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, atsižvelgdama į kasmet didėjančius Lietuvos grūdų eksportuotojų poreikius, šį sezoną „Bega“ pastatė ir pradėjo eksploatuoti naujas 60 tūkst. kub. m silosų tipo talpyklas bei papildomus grūdų iškrovimo iš geležinkelio vagonų ir automašinų pajėgumus.
Iš viso vienu metu šioje krovos kompanijoje galima sukaupti per 300 tūkst. kub. m eksportinių grūdų, t.y. apie pusė viso Klaipėdos uosto pajėgumų šiame segmente. Be to, „Begoje“ jau ketvirtą sezoną veikia kartu su AB „Kauno Grūdai“ pastatyta pirmoji Klaipėdos uoste grūdų valdymo ir džiovinimo įranga, kuri leidžia grūdus priimti tiesiai iš laukų, išvengiant tarpinių elevatorių.
„Pagal pristatomo derliaus parametrus galima tikėtis, jog grūdų kokybė šiemet bus geresnė nei pernai. Vyrauja antros, trečios bei ekstra klasės grūdai, tuo metu pernai pusė prikultų kviečių buvo pašariniai. Ar tai reiškia ir aukštesnes supirkimo kainas, šiuo metu dar sunku pasakyti, kol nėra aiškus pasaulinis kviečių kokybės balansas. Tačiau didelis grūdų kiekis, kuliamas kituose regionuose, jau dabar pradėjo daryti dideli spaudimą grūdų kainoms“, – sako AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Jo vadovaujama bendrovė kasmet iš ūkininkų superka apie 600 tūkst. t grūdų, iš jų daugiau nei 50 proc. yra eksportuojama.
“Vasaros pradžioje gana atsargiai prognozavome būsimą derlių, bet pirmieji rezultatai lūkesčius pranoko ir panašu, kad šiemet galime tikėtis jeigu ne rekordinio, tai bent jau artimo jam derliaus, – teigia UAB „Agrospelta“ vadovas A. Pukys. – Tiesa, kiek didesnę grėsmę kelia prognozuojamas rekordinis derlius Rusijoje bei sustiprėjęs euro kursas dolerio atžvilgiu. Tai verčia ieškoti papildomų pranašumų siekiant išlikti konkurencingiems eksporto rinkose ir neleidžia kilti derliaus supirkimo kainoms”. Nepaisant to, šį sezoną „Agrospelta“ planuoja padidinti grūdų supirkimo ir eksporto apimtis, kurios turėtų siekti 450-500 tūkst. t.
Pagrindinėmis lietuviškų grūdų eksporto rinkomis turėtų išlikti Saudo Arabija, Turkija, taip pat nuo sausros  nukentėjusi Ispanija, Vakarų ir Pietų Afrikos šalys.
2016 m. Lietuvoje buvo prikulta 5,7 mln. grūdų, iš jų 2,8 mln. buvo eksportuota laivais per Klaipėdos uostą.